pakūčia

pakūčia: ×pakūčià (brus. пoкyць) sf. (3^b), (2) Grv, Lz, pãkūčia (1) trobos kampas, kuriame stovi stalas; garbingiausia vieta už stalo (kampe), krikštasuolė: Garbingiausias pirkioj pakū̃čios kampas Eiš. Patęsk pãkūčion suolą Rod. Mes svečią visada sodinam pačion pãkūčion Vrn. Sėsk pakūčiõn Nč. Ažu stalo pakūčiõn pasodinau jį Šlčn. Parvežė marčią, pasodino pãkūčion Vrn. O kūma pakūčiõn sėdi Dv. Dieduką (pirmutinį pėdą) stato pakū̃čion Vlk. Dzūkų raudose buvo minima šventa pakūtėlė (kertė), aukšta klėtelė rš. Priimk ievarą iš vartų, oi ievar, ievar žaliasai, statyk ievarą pakū̃čion, oi ievar, ievar žaliasai! Vlk. ^ Ko tu sėdi kap marti pakūčioj! Nč.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

pakūčiauti — intr. pavalgyti kūčias: Ar jau pakūčiavot? Lp. kūčiauti; pakūčiauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakūtis — 2 ×pãkūtis sm. (1), pakūtỹs (3b) Zt žr. pakūčia: Ana sėdi pãkūtin ir siūdo lopinaičius Rod … Dictionary of the Lithuanian Language
pakūčieka — ×pakū̃čieka sf. (1), pakūčieka (1) žr. pakūčia: Pasodino tėvas svetelį pačion pakū̃čiekon Vrn. Kap aš priejau prie švento stalelio, in šventą pakūčieką, kur aš išaugau didelė mergelė Rdš … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias